- sylvartas
- sýlvartas sm. (1) LD86, BVI230, sìlvartas (1) NdŽ; Q352,369, CI552, Sut žr. sielvartas: Linksmink tu mus sylvartūsu Mž314. Tu turi daug rūpesčių ir sylvartų VlnE167. Nuramins mano sylvartus PK60. Klausė, kad buvau sylvarte padėtas SGII9. Taviep šauksiu sylvartuose brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.